George Orwell – Lapok, aspidistra! Arba ramus imperijos gyvenimas.

George Orwell – Lapok, aspidistra! Arba ramus imperijos gyvenimas.

                 Virš valstybės, plytinčios nuo vieno žemės rutulio krašto iki kito, kabo amžini lietaus debesys. Suodžiais joje pasidengę ne tik namai ir gatvės, bet ir paprastų darbininkų rūškani veidai. Tokia pilka kasdienybė simbolizuoja industrinės lyderės stabilų gyvenimą. Skamba visai kaip Sovietų Sąjunga, tačiau čia kalbama apie kitą imperiją – Jungtinę Karalystę. Įžengęs į angliško kotedžo galinį kiemą, kuriame karaliauja žiurkės, supratau – štai tokią Angliją aprašė Orwellas.

Georg‘as Orwellas – kairiųjų pažiūrų intelektualas rašytojas, kurį gerbia net ir dešinės pakraipos politikai. Ne vieną kartą jis kritikavo ir pačius socialistus. Antrojo Pasaulinio karo metu jis buvo vienas iš nedaugelio, drąsiai kritikavusių sąjungininkus sovietus, nors oficiali cenzūra draugė tai daryti. Tačiau nemaža jo kūrybos dalis yra socialinė Anglijos imperijos kritika. „Lapok, Aspidistra!” kaip tik yra tokia knyga. Romane pasakojama apie skurdžiu, knygyne dirbantį ir rašytoju svajojantį tapti Gordoną Comstocką. Visą jo mąstymą ir elgesį nulemia šilingas. Comstockas gali išsinuomoti tik nepatogų kambarį, kuriame draudžiama net virti kavą. Bendraudamas su savo turtingu draugu laikraščių leidėju, jis nuolat jaučia savo socialinį menkumą. Pagaliau Comstockas nedrįsta įsipareigoti savo merginai, kadangi nesijaučia pilnaverčiu visuomenės nariu. Visus jo planus vainikuoja tik viena mintis – o jeigu tik turėčiau daugiau pinigų…

Romano pasakojimui labai svarbus pagrindinio veikėjo psichologinis portretas. Knygoje aprašomi neturtingo menininko gyvenimo sunkumai, jį kamuojančios fobijos bei neurozės. G. Comstocko charakteris atitinka klasikinį C. G. Jungo apibūdintą kraštutinį intravertą – nuolat savimi abejojantis, kitus veltui įtarinėjantis, neveiklumu kritikos vengiantis žmogus. Tačiau „Lapok, Aspidistra!” yra socialinė kritika, todėl verta atkreipti dėmesį į romano istorinį kontekstą. Pats G. Orwellas jautė Viktorijos epochos įtaką – gimė britų Indijos kilmingoje šeimoje, o taip pat skaitė tos epochos rašytojus (vienas žymiausių yra Ch. Dickensonas).Būtent šios epochos prieštaravimus ir kritikuoja autoriaus kūrinys. Tai išduoda nuolatos knygoje pasikartojantys leitmotyvai. Vienas iš jų yra seksas. Comstocko merginai, kaip ir daugeliui tų laikų moterų, būdingas konservatyvus seksualinių santykių vertinimas. Tačiau pats Comstockas šaiposi iš erotinių romanų populiarumo (knygyno klientai nuolatos prašo „jarotikos“). Viktorijos epocha dažnai yra vertinama kaip laikotarpis, kuriam būdingas apsimestinis moralumas, slepiantis vujaristinių malonumų poreikį. Kitas Orwello kritikuojamas epochos prieštaravimas yra pateikiamas pagrindinio veikėjo vertybių pagalba. Comstockas negali nesvajoti  apie turtingą anglų aukštuomenės klubinį gyvenimą, kuris remiasi išnaudotojiška klasių sistema, tačiau taip pat jis negali nuslėpti savo neigiamo aukštuomenės vertinimo. Kol džentelmenai kalba apie industrializacijos bei mašinų teikiamus malonumus, darbininkų minia vergauja gamyklose. G. Orwellui toks pasaulis buvo kasdienybė, todėl jo kūrinys „Lapok, Aspidistra!” yra perpildytas panašių detalių.

Be abejo, tai ne pirmas kartas, kai Orwellas aprašo Anglijos visuomenėje paplitusį skurdą. Tačiau grožinės literatūros naratyvas užmaskuoja kritiką. Jau pačiame pavadinime paminėta aspidistra, ilgaamžė ir daug priežiūros nereikalaujanti gėlė, tampa post–Viktorijinės (angl. post-Victorian) epochos simboliu. Artėjant Europos krachui (romane užsimenama apie Hitlerį), Anglijos metropolijos galui ir visų žmogiškųjų vertybių bankrotui, Anglijos išrinktoji klasė vis dar išpažįsta savo nusenusią moralę. Besikeičiančiame pasaulyje tik Jungtinės Karalystės imperija suteikia stabilumo bei saugumo oazę. „Lapok, Aspidistra!” yra tobulai angliškas romanas –nuo skurdo, iki anglų konservatizmo. Labai apmaudu, kad pats Georg‘as Orwellas gėdijosi šios savo knygos ir traktavo ją kaip “literatūrinę mankštą”.

Yra du Anglijos įvaizdžiai. Pirmasis – monoklius nešiojančių ir gerą išsilavinimą turinčių džentelmenų šalis. Antrasis – murzinom rankom pintas alaus kilnojančių ir katiliukus (bowlerhat, anglų darbininkų mėgstama skrybėlė) nešiojančių proletarų kraštas. Abu apibūdinimai atitinka tikrovę, tačiau būtent antrąją aprašo G. Orwellas savo kūrinyje „Lapok, aspidistra!”.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s