Isaac Asimov – Fondas. Arba kaip gimsta valstybė.

Aprašyti mokslinės fantastikos romaną yra nelengva užduotis. Dažniausiai šio žanro knygomis domisi gana konservatyvus ir uždaras skaitytojas. Ir iš tikrųjų, gali susidaryti įspūdis, kad mokslinė fantastika yra niekaip nesusijusi su kitomis literatūrinėmis kryptimis. Bet tai yra netiesa. Todėl nekelia nuostabos faktas, kad po Eridano leidyklos bankroto, atsivėrusį horror vacui bando užpildyti kultinių knygų leidėjai Kitos Knygos. Kartais, mokslinės fantastikos romanas apie tikrovę pasako daugiau, nei bet kuri kita knyga.

Isaaco Asimovo “Fondas” yra toks kūrinys. Romane pasakojama kaip Haris Seldonas pagrindžia psichoistoriją – savotišką matematikos ir psichologijos mokslo lydinį, kuris padeda numatyti didelės žmonių masės elgesio dėsningumus. Skaičiai perspėja, kad žmonijos laukia tamsus tarpusavio karų ir suirutės laikotarpis. Bet artėjantį chaoso amžių galima sutrumpinti iki tūkstantmečio, todėl įkuriamas Fondas – bendruomenė, kurios tikslas yra išsaugoti technologijas, jų naudojimo žinias ir žmonių civilizacijos viltis. Tačiau romano siužetą bandant perpasakoti šiuo žanru nesidominčiam skaitytojui, neįmanoma nepastebėti, kaip absurdiškai ir nerimtai jis skamba. Bet tai tik knygos fasadas, kuriame slepiasi daugiaprasmis turinys, todėl pirmas įspūdis apie knygą gali būti klaidingas. Visgi “Fondas” yra pelnęs ne vieną apdovanojimą ir yra vertinamas kaip mokslinės fantastikos klasika.

“Fondą” galima interpretuoti įvairiai. Tai ir žmonijos evoliucijos pavyzdys, ir kosminė opera, ir technologijų išaukštinimas. Tačiau ne tokia akivaizdi, bet ne mažiau svarbi Asimovo romane iškelta tema yra žmonių masės ir asmenybių santykis. Tai problema, kurią nagrinėjo dauguma politinių ir socialinių mąstytojų. Galima prisiminti masės šalininką K. Marksą, arba elito gerbėją J. Schumpeterį (XX a. ekonomistas). Juolab kad komunizmas ir nacizmas šį klausimą pavertė ir praktiniu uždaviniu. I. Asimovo sukurta psichoistorijos samprata teigia, kad istoriją nulemia būtent masės. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kiekvienas knygos skyrius pasakoja būtent apie drąsią ir veržlią asmenybę, kuri naudojasi minėto mokslo išvestais dėsniais. Kosminiu lygiu, ištisa planetų civilizacija tampa veikėju, tačiau jai vis tiek kelią rodo genialus lyderis. Šiuo atveju kiekvienam galutiniam atsakymui galima surasti kontrargumentą ir tik pats skaitytojas gali nuspręsti, kas yra istorijos variklis.

Be abejo, tai gana drąsi I. Asimovo „Fondo“ interpretacija. Tačiau verta prisiminti kitą rašytojo kūrinį– „Aš Robotas“. Viename knygos apsakyme Asimovas tiesiogiai atkartoja įžymųjį filosofo Rene Dekarto (Rene Descartes) teiginį „mąstau, vadinasi esu“. Todėl filosofija yra geras pagrindas I. Asimovo kūrinių interpretacijai. Fondo“ siužeto aspektai: politinės peripetijos, iškylančios išorės grėsmės ir Fondo bandymas įkurti naują valdžią taip pat turi savo vietą politinėje filosofijoje. Apie valstybę ir jos valdžios įtvirtinimą samprotauta jau Platono ar Konfucijaus laikais. O ko vertas vien Th. Hobbes‘o „Leviatanas“. Visi šie minėti mąstytojai valstybę vertino kaip aukščiausiąjį tikslą. Tačiau daugiausiai panašumų „Fondas“ turi su Nikolo Makiavelio (Niccolò Machiavelli) kūriniu „Valdovu“. Skaitant “Fondą” neapleidžia jausmas, kad aprašomas makiavelizmo praktinis įgyvendinimas. N. Makiavelis dažnai yra kaltinamas nemoralios, apgaule besiremiančios politikos propagavimu. Tokios yra termino makiavelizmas atsiradimo aplinkybės – politikoje visas priemones pateisina tikslas. Tačiau istorinė tiesa yra kiek kitokia. N. Makiavelis savo kūriniu “Valdovas” išreiškė stipraus valdovo, kuris įvestu naują politinę tvarką Florencijoje ir kartu taip užtikrintu jos stabilumą, poreikį. Kadangi naujos valstybės pradžia niekada nevyksta sklandžiai, šiam procesui būtinas genialus gudrumas. Štai ką į mokslinio romano formą įpina I. Asimovas. Juk Fondas yra ta maža valstybė, kuri stipresnių kaimynių apsuptyje apsukrumu bei protu bando išgyventi. Būtent todėl “Fondas” yra toks įdomus romanas – jis patenkina vujaristinį politinės dramos norą. Juk taip malonu stebėti politines kovas dėl valdžios…

Asimovo „Fondą“ galima pasiūlyti moksline fantastika nesidominčiam skaitytojui. Jos pasakojimas kuriamas ne sauso mokslo ir technologijų pagalba, o naudojant paprastą pasakojimą apie Fondo bendruomenės augimą. Romano įkvėpimo šaltiniu yra tapusi žiauri politinės veiklos tikrovė, kas ir gali sudominti kitus skaitytojus.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s