Jose Saramago – Praregėjimas. Arba kaip veikia ideologija.

Tik pabandykite prisipažinti nedalyvavęs rinkimuose ir Jums teks stoti į besiginančio poziciją. Bet ar atsisakymas atiduoti savo balsą rinkimuose gali būti vertinamas kaip politinis pareiškimas? Štai į šį sudėtingą klausimą Jose Saramago kaip tik bando atsakyti savo knyga „Praregėjimas“. Todėl užrašas ant nugarėlės, skelbiantis, kad ši knyga gali sukelti skandalą, yra iš dalies teisingas. Romane nuolatos kartojamas klausimas – ar tik nebalsavote tuščiu biuleteniu – yra ne tik politinės filosofijos prerogatyva, bet ir tikra praktinė problema.

Saramago kūrinyje pasakoja kas atsitiktų, jeigu didesnė žmonių dalis rinkimuose balsuotu tuščiu biuleteniu. Kiekviena politinė partija tokią situaciją bando palenkti savo naudai. Dešinieji nori įtvirtinti ypatingąją padėtį. Centro partija nesugeba pateikti jokių konkrečių krizės sprendimų. O kairieji šlovina ilgai lauktą revoliuciją. Toks paprastas yra romano siužetas, kuriame nelieka daug vietos asmeninei dramai. Vietoj vardų veikėjai įvardinami pagal visuomenėje užimamą vietą (ministras pirmininkas, daktaro žmona ir t.t.). O kūrinio veiksmą aprašo objektyvus stebėtojas, kuris tartum rašytų įvykių chronologijos ataskaitą. Taip Jose Saramago supriešina šaltą politinės valdžios mechanizmą su žmogaus atsakomybės trapumu. Antroje knygos dalyje asmeninį pasirinkimą demonstruojantis veikėjas atsiduria a la Kafkos pasaulyje, kuriame valstybės interesai kėsinasi į jo asmenybę, laisvę ir pagaliau gyvybę. Kitas tokios visuomenės žingsnis – himnas, prasidedantis eilute „Deutschland, Deutschland uber alles.“

„Praregėjimą“ galima pavadinti filosofiniu romanu. Apie valstybę ir jos galių ribas mąstytojai samprotavo jau nuo Platono ar Konfucijaus laikų. Ko vertas vien Thomo Hobbeso „Leviatanas“. Filosofijos istorija suteikia gilų interpretacijų aruodą. Pavyzdžiui, slovėnų filosofas Slavojus Žižekas šį romaną panaudoja savo ideologijos veikimo principui paaiškinti. Kaip pavyzdį jis pateikia Kalėdų senelio personą (be abejo, tai yra kapitalizmo bei kitų idėjų perkeltinė prasmė). Tėvai apsimetinėja, kad tiki Kalėdų seneliu, nes nenori nuliūdinti savo vaikų. Vaikai apsimetinėja, kad tiki Kalėdų seneliu, nes nenori nuvilti tėvų. Nors niekas „netiki“, idėja vis tiek nulemia mūsų elgesį. Būtent taip funkcionuoja ir ideologija. „Praregėjimas“, Žižeko įsitikinimu, parodo, kas atsitiktų, jeigu žmonės iš tiesų netikėtų ideologijos skelbiamomis tiesomis.

Aiškinant J. Saramago romaną, pravartu prisiminti ir Karlo Markso kūrybinį palikimą. „Filosofai tik įvairiai aiškino pasaulį, bet uždavinys yra jį pakeisti“ – taip skamba vienuoliktoji Markso tezė apie L. Fojerbachą. Tarp akademikų vyrauja dvi šios tezės ir visos K. Markso filosofijos interpretacijos. Pirmosios šalininkai teigia, kad pasaulį keisti galima tik smurtinės revoliucijos pagalba. Antrosios interpretacijos rėmėjai mano, kad tik pasikeitusi žmonių sąmonė (istorijos plėtojimosi dėsnių suvokimas) galės pakeisti tikrovę, o revoliucija yra tik viską užbaigiantys fejerverkai. Būtent šios, antrosios, Marksizmo perspektyvos apmąstymu ir plėtojimu užsiima Jose Saramago. Praregėjimas – tai žmonių sąmonės pasikeitimas. Tai momentas, kai yra suvokiamas alogiškas vyraujančios ideologijos pobūdis. Romane šis aiškumas pasireiškia kaip sąmoningas žmonių pasirinkimas nedalyvauti blogai veikiančios demokratinės santvarkos farse, nes balsavimas tik legitimuoja sistemą.

„Jeigu balsavimas ką nors keistu, jis būtų uždraustas“ – štai šią Emos Goldman mintį primena romanas „Praregėjimas“. Tačiau Jose Saramago išvengia kraštutinumų. Jis atsisako bakchanališko revoliucijos protrūkio. Taip pat jis nesistengia propaguoti anarchistinė utopijos (Emma Goldman yra žymi Kaune gimusi anarchistė). Tai kūrinys, kuris daugiau palieka klausimų, negu pateikia atsakymų.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s