Luke Rhinehart – Kauliukų žmogus. Arba kaip kuriamos kultinės knygos.

/Such a shame, to believe in escape…/ Kiekvieną kartą, kai išgirstu pavadinimą „Kauliukų žmogus“, nevalingai pradedu niūniuoti šią grupės Talk Talk dainą, įkvėptą Luke‘o Rhineharto romano. Ar daug yra knygų, kurios būtų apdainuotos? Na, turbūt nemažai… Bet ar daug yra knygų, davusių pradžią visam judėjimui, kurio nariai bando atkartoti pagrindinio kūrinio veikėjo elgesį? Būtent tokiu kultūriniu fenomenu yra tapęs „Kauliukų žmogus“.

Rhinehartas romane pasakoja apie psichoanalitiką, savo likimą atidavusį atsitiktinumui – kiekvienas pagrindinio veikėjo sprendimas priimamas metant
kauliukus. Ir tai –viskas, ką reikia žinoti apie šios knygos siužetą. Šiuo atveju už kūrinio istorijos plėtojimąsi svarbesnė pati skaitymo patirtis ir kokį poveikį ji Jums daro. Tai knyga–įvykis, kuris gali pakeisti Jūsų gyvenimą. Skamba tarsi sektos reklama? Pati knyga viską paaiškins…

Kūrinys yra labai eklektiškas. Jame dažnai daromos nuorodos į psichoterapijos klasikus, pavyzdžiui K. Horney. Ne vieną kartą veiksme sudalyvauja ir pagrindinio
veikėjo darbo kambaryje kabantis Freudo portretas. O kai kurie skyriai yra skirtingų religinių šventraščių perdirbiniai. Galima net svarstyti, ar Kauliukų žmogus nėra F. Nietzsche‘ės filosofijos interpretacija, kurioje nelieka vietos nedalomai substancialios asmenybės idėjai.Pats Luke‘as Rhinehartas yra studijavęs psichologiją, būtent tada jis ir sugalvojo Kauliukų žmogų kaip grožinį kūrinį ir kaip asmenybės tipą.Visas šis žinių bagažas yra naudojamas pagrindinio veikėjo asmenybei kurti – jis nėra beprotis, kuris tiesiog bando laužyti nusistovėjusias taisykles, visos jo elgesio priežastys yra racionaliai pagrįstos ir jis jas įtikinamai perteikia kitiems veikėjams. Be minėtų mokslinių akcentų knygoje yra ir keiksmažodžių, atvirų sekso ir narkotikų vartojimo scenų. Tačiau jie nešokiruoja tiek, kiek L. Rhineharto sukurtas žmogaus prototipas. Kadangi knygos pagrindas yra psichoanalizė, tai ir pagrindinis veikėjas kuriamas pagal pastarosios antropologines gaires – pasąmoningi norai ir motyvai. Skaitydamas pastoviai
pagaudavau save begalvojantį – o kodėl man taip nepasielgus? Taip L. Rhineharto romanas gali paskatinti priešintis moralinėms normoms, todėl tam tikra prasme tai yra pavojinga knyga. Nepastebimai susitapatinus su pagrindiniu veikėju, šokiruoja ne jo destruktyvus elgesys, o tai, kad mes patys tokie esame – kupini prieštaringų ir nevaldomų norų. Būtent šią tiesą primena „Kauliukų žmogus“.

Nors tai jau antras knygos leidimas, tačiau knygynuose ji yra pakankamai populiari. Be abejonės tai viena įdomesnių mano šiemet skaitytų knygų. Knyga man paliko neišdildomą įspūdį, todėl jeigu knygynę išgirsite konsultantą niuniuojantį aštuntojo dešimtmečio synthpopo šlagerį, neišsigąskite, tai tik aš prisiminiau „Kauliukų žmogų“…

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s